Vis dar sunku atsipeikėti nuo pasakiškų Maltos vaizdų ir sugrįžti į darbus bei kasdienybę. Sulaukiau daugelio žinučių ir prašymų pasidalinti rekomendacijomis ką galima nuveikti, pamatyti ar kur skaniai pavalgyti Maltoje. Daugelį dalykų, kuriais pasidalinsiu, labai būčiau norėjusi žinoti pati prieš keliaujant. Taigi, dalinuosi ne tik savo įspūdžiais, bet ir visa svarbia informacija, kuri tikiuosi, pravers kiekvienam planuojančiam kelionę į Maltą.:)
Į salą skridome iš Vilniaus su Ryanair ir apsistojome salos pietryčiuose, viename iš judriausių ir daugiausiai pramogų turinčių miestelių – Budžiboje (Bugibba). Šiame mieste siūlyčiau apsistoti tiems, kurie nebijo miesto šurmulio. Nors dieną Budžiboje ir ramu, tačiau vakare gatvės skendi iš viešbučių ir restoranų sklindančioje muzikoje, garsiu turistų juoku bei nuo šokių kaukšinčiais damų aukštakulniais.
Pirmąją atostogų dieną apsistoję viešbutyje nutarėme iškart keliauti apsižvalgyti į Maltos sostinę Valetą (Valletta). Savo kelionės transportą visų atostogų metu pasirinkome – viešąjį transportą. Mano manymu, tai viena patogiausių susisiekimo priemonių Maltoje, kadangi autobusai važinėja gan dažnai ir laaabai greitai. Pirmosiomis dienomis buvo netgi baisu matyti didžiulį autobusą sukinėjantis tokiose siaurose gatvelėse, tačiau ilgainiui teko prie to priprasti. Žinoma, jeigu norisi nepriklausomybės ir didesnio komforto galima išsinuomoti automobilį, tačiau vertėtų nepamiršti, kad Maltoje eismas vyksta kairiąja kelio puse. Prieš vykdami į Maltą svarstėme galimybę išsinuomoti motorolerius, tačiau man pratusiai vairuoti dešiniąja kelio puse ir dar pamačius Maltos vietinių gyventojų vairavimo manierą, džiaugiuosi, kad šios transporto priemonės nuomos atsisakėme.
Vos tik įvažiavus į Valetą iškart buvo galima suprasti kodėl šis miestas paskelbtas 2018 metų kultūros sostine. Virš miesto stūksantys pompastiški bažnyčių kupolai, smėlinės spalvos rūmų fasadai ir įspūdingos pastatų arkos priverčia Valetą prisiminti kaip tikrą baroko stiliaus šedevrą. Plačios, ilgos, tiesios gatvės su įvairiaspalviais pastatų balkonais ir langinėmis kuria savitą bei labai žavų Valetos įvaizdį. Pasigrožėję Valetos architektūra nužygiavome aplankyti Barakka aukštutinių ir žemutinių sodų iš kurių atsiveria kvapą gniaužiantys kraštovaizdžiai į įlnaka ir šalia esančius tris Maltos miestelius – Cospicua, Vittoriosa ir Senglea. Po Barakka sodais nuo miesto svečių slepiasi slapti požemiai, kurie kadaise buvo Antrojo pasaulinio karo slėptuvės. Daugelis šių požemių yra nelankomi, tačiau slėptuvė po aukštutiniu Barakka sodu pavadinimu „Lascaris“ yra prieinama kiekvienam smalsuoliui. Valetos miestas paliko didžiulį įspūdį kaip didelę istorinę praeitį turintis miestas su nuostabia architektūra.
Jei manęs paklaustumėt kokį miestą yra būtina aplankyti atostogaujant Maltoje, te atleidžia man sostinė Valeta, tačiau atsakyčiau, kad tai senoji Maltos sostinė –Mdina. Vietiniai šį miestą dar kitaip vadina Tyliuoju miestu. Įžengus pro Mdinos miesto vartus klausimo kodėl būtent taip vadinamas šis miestas manau, nekyla nei vienam. Ramybė, harmonija ir magija. Trys žodžiai nusakantys jausmą, kurį pajutau vaikščiojant siauromis miesto gatvelėmis, kurios primena niekad nesibaigiantį labirintą. Mdinos miestas įsikūręs ant aukštos kalvos nuo kurios driekiasi visos salos kraštovaizdis. Ilgiau pasimėgauti ir pasigrožėti panoraminiais vaizdais siūlau užsukti į vieną populiariausių Mdinos vietų – „Fontanella“ restoraną. Smaližiams ši vieta tikriausiai yra tikras rojaus kampelis, kadangi restoranas garsėja skaniausiais šokoladiniais pyragais pasaulyje! Nežinau ar pyragams skanumo prideda iš terasos atsiveriantys įspūdingi panoraminiai vaizdai, tačiau kaip bebūtų pyragai ten laabai skanūs, haha! Sutemus mieste galima pajusti tvyrančią magišką ir paslaptingą miesto nuotaiką. Kuomet siaurose gatvelėse įsižiebia žibintai, miestas skendi tyloje, o prietemos sukuria paslapties kupiną Mdinos veidą, čia pasijauti lyg gyventum tikrais Viduramžių laikais. Tad, jeigu tik yra galimybė, labai rekomenduoju šį miestą aplankyti ir vakaro metu.
Pamatę ir susipažinę su Maltos architektūra nusprendėme pasigrožėti ir jos gamta. Tad vieną dieną paskyrėme aplankyti vaizdingiausias Dingli uolas bei, žinoma, Blue Groto. Diena pasitaikė labai vėjuota, dar niekad nemaniau, kad gali pūsti toks stiprus vėjas esant visiškai giedrai ir saulėtai dienai. Eiti kartais būdavo taip sunku, o vėjas nenumaldomai nešiojo tai į vieną, tai į kitą pusę, kad iš šono tikriausiai atrodžiau kaip gerai kauštelėjęs žmogelis, kurį dažnu atveju Lietuvoje esame pratę matyti prie visą parą dirbančių barų, haha! Bet anaiptol skųstis negaliu, kadangi dėl tokio didelio vėjo adrenalinas organizme šoktelėjo kelis kartus stipriau stovint ant šių didingų uolų krašto ir žvelgiant žemyn į uolas skalaujantį žydrą Viduržemio jūrą. Tikriausiai būtent tokiomis akimirkomis pajauti aukščiausią sąmonės lygmenį – laisvę.
Na, o paskutinei atostogų dienai pasilikome Komino (Comino) salą ir Žydrają Lagūną (Blue Lagoon). Galiu drąsiai pasakyti, kad diena praleista prie balto smėliuko ir krištolo skaidrumo vandens buvo bene geriausia visų atostogų metu. Iš vakaro prieš plaukiant į Komino salą užsirezervavome vietą laive, kad ankstų rytą nereikėtų klaidžioti ir ieškoti laivų plukdančių į Komino salą. Yra galimybė susitarti su vietiniais gyventojais, kurie į salą plukdo savo asmeniniais kateriais, tačiau mes pasirinkome plaukti „Sea adventures“ laivu. Vienas pagrindinių rekomendacijų planuojant dieną praleisti Blue Lagoon paplūdymyje, tai pasistenkite į salą atvykti kaip galima anksčiau. Šis paplūdimys nėra didelis, o norinčių pasimėgauti žydrojo vandens malonumais apstu, todėl atvykus į salą kiek vėliau, galite nerasti vietos ne tik kur gulėti, bet netgi ir stovėti. Žmonės čia spiečiasi kaip bitutės avilyje. Būtent dėl šios priežasties siūlau rinktis „Sea adventure“ laivą, kuriame ir galite praleisti visą laiką ir taip išvengti žmonių sangrūdos saloje. Laive įrengti patogūs gultai, nusileidimo kalnelis iš antro laivo aukšto, siūlomi gėrimai bei maistas.
Plaukiant į Komino salą labai norėjau nusifotografuoti su pripučiamu Floaty vienaragiu. Tądien buvo gan vėjuota diena, todėl man vos tik užlipus ant žaislo, vėjas mane nešė vis toliau į jūros gilumą. Vis dar esu dėkinga laivo įgulai, kuri padėjo įgyvendinti nuotraukos viziją. Vienas įgulos narys pririšo mano „žirgą“ prie laivo denio, kitas vis pritraukdavo vienaragį už virvės arčiau laivo, kad nenutolčiau per toli nuo laivo. Na, o draugas stengėsi kuo greičiau nufotografuoti tobulą kadrą, kol neįkritau į banguojantį jūros vandenį! Visa situacija sulaukė daug smalsuolių žvilgsnių, kurie susirinko ant laivo denio stebėti kada gi aš įsiversiu į vandenį. Kulminacijos laukti ilgai neteko, mano „žirgas“ pasibaidęs nuo jūros bangų pabėgo palikdamas mane plūduriuoti vandenyne, haha! Ši fotosesija buvo pati sudėtingiausią kokią tik kada esu turėjusi!
Įrašas gavosi gana ilgas, norėjosi kuo daugiau sutalpinti, nes Maltoje tiek gražių ir įdomių vietų, kurias būtina aplankyti!
Posted by KAROLINAMAR