Tikslas pasiektas ! Po daugiau negu 24 valandų kelionės . Ceilonas – (taip vietiniai gyventojai vadina Šri lanką) nesibaigiantys pliažai, dramblių kaimenės, beždžionių armijos, linksmieji traukiniai, garsioji arbata, svetingi žmonės, džiunglių šventyklos ir aromatingasis maistas. Taip, tiek daug, tokioje mažoje šalyje.Šri Lanka yra pigi, žmonės mieli, atstumai – nedideli .
Tik išlipus iš lėktuvo pradedi suvokti kokioje klimato juostoje atsiradai .( Šri Lanka priklauso pietų Azijos musonų sričiai.) Dvelkia drėgme, karščiu , kur beeitum visur smilkalų ir arbatmedžio kvapas… Pirma mintis – aš mažojoje Indijoje ..4 ryto – Colombas.Vykstam link viešbučio, gidė lenkų kalba visą laiką kažką pasakoja. Nieko nesuprantu , o per aprasojusius autobuso langus, nieko nematau. Linksma. Vykstame į viešbutį, kuris yra vienas seniausių Colombe ir lyg muziejus.. Vos įėjus į drėgme alsuojantį kambarį į mane nuo sienos spokso didelis driežas. Sveika atvykus į Šri lanką – pagalvoju . Atvėrus langą žiūriu į Ceilono sostinę. Didžiulis mašinų srautas ,tolumoje matyti uostas su milžiniškais krovininiais laivais ..Nei iš tolo neprimena džiunglių , civilizacijos nebuvimo, gyvenimas verda. Kelionė tik prasideda, pasakau driežui, kuris vis dar spogso į mane iš už užuolaidos . Išeję iš viešbučio panirome į judrų Colombo gyvenimą.
Naktį diežas man leido miegoti, tačiau pirmųjų pusryčių įspūdžio nepamiršiu niekada.. Viskas degina burną, išskyrus naturalias mango sultis. Mažytė šri lankietė šypsosi : “Madam čia specialiai turistams ,visai ne aštru … ” ne aštru … tai kaip tada atrodo jų aštru? Na taip ,supratau,kad nenorom teks laikytis dietos šioje šalyje! Kas dar labai nustebino, Šri lankoje daržovių labai mažai (kaip vėliau išsiaiškinau, klimato sąlygos labai palankios egzotiniams vaisiams ,bet ne mūsų paprastoms daržovėms). Vaisių, kaip ir jų sulčių –pasirinkimas platus ,nuo keistų ,nematytų iki paprasčiausių, mums žinomų bananų ..
Pirmoji mūsų kelionė Šri Lankoje – Sigirija. Sigirija − tai gigantiška monolitinė uola, ant kurios viršūnės pastatyta tvirtovė. Sigirija išvertus iš sinhalų kalbos reiškia Liūto nasrai . Sigirija buvo taip pavadinta, kadangi vienintelis kelias, vedantis į šį miestą buvo iškalti liūto nasrai.Labai gaila ,kad pliaupė lietus ,pūtė stiprus vėjas…Negalėjome net telefono išsiimti, įsiamžinti… Buvo sunku lipti ,o ir grožio viso ir malonumo užkopus neteko patirti …
Kitomis dienomis gėrėjomės safari, važinėjomės taksi (tuktukais) ragavome vietinio maisto, na ir dairėmės , kad beždžionėlės į kišenę neįlystu ir nuo saulės akinių nepavogtų. Nuvykome į Pinavela – gražus kaimelis, stovintis ant Kegalės upės žiočių, tarp triukšmingojo Kolombo ir kultūrine sostine vadinamo šventojo Kandi miestelio. Čia įkurta vienintelė visame pasaulyje dramblių prieglauda, kurioje prižiūrimi bei maitinami ir didžiausi drambliai, ir ką tik gimę drambliukai, negalintys patys savimi pasirūpinti, sužeistieji, turintys vaikščiojimo ir kitokių problemų. Turistai, apsilankę Pinavelos dramblių prieglaudoje rytais gali patys pamaitinti drambliukus pienu, prieš pietus – stebėti kaip jie maudosi Maha Oja upėje.
Kita diena –Ceilonas . Kilome aukštyn į kalnus Nuvara Elija miestelio, link aplankyti Ceilono plantacijų . Vaizdai tobuli … Ceilono arbata auginama kalnuose . Moterys, kurios renka arbatą ,vos 140-150 cm ūgio .Smulkutės, mažytės, o nešasi pintines su arbata, kurios sveria apie 6 kg . Kol neprivažiavom arčiau, nesuvokiau kokio statumo tos terasos! Mažytė besišypsanti Šri Lankietė mielai jums papasakos arbatos istoriją ir nuves į fabriką. Fabrike negalėjau patikėti, kokiomis primityviomis sąlygomis laikoma ir apdorojama garsiausia pasaulyje arbata ..
Paskutinė diena Rojaus saloje …Paplūdymiai nerealaus grožio, vietiniai gyventojai visur siūlo šviežiai spaustas sultis , arba tiesiog šviežių papajų ar ananasų … Kelionei artėjant į pabaiga , jau galiu parašyti nuomonę apie Ceilono salą . Pamatyta ir aplankyta beveik viskas : Dambula, Sigiriya , Ceilono plantacijos, prieskonių sodai ir safari su džipais . Važiavome visu vietiniu gyventojų transportu . Nuo traktorių ir tuk tuku iki traukinių.
Pamatėme visą gyventojų skurdą ir nepriteklių … Kas įdomiausia- jie turi egzotinius vaisius, tiesiog nuo palmių skina kokosus , o daržovės , kurias mes valgom kasdien, jiems vos ne prabanga. Maistas aštrus, kaip ir visoj Azijoj . Į mus vietiniai visada žiūrėjo ir stebėjo mus su šypsena . Ką jie galvoja – neaišku .Bet tokių šiltų ir laimingų žmonių nemačiau dar niekur ir niekada !!! Gamta – Šri lankos lobis . Kasdien stebino tai , kad beribis skurdas visgi netrukdo žmonėms būti laimingais.
Teksto autorė: Gintarė