Ko gero nesvarbu, ar esate lankęsi Kretoje ar ne, tačiau išgirdus šios didžiausios Graikijos salos pavadinimą, galvoje ima suktis tokie žodžiai ar jų junginiai: rožinis paplūdimys, tavernos, serpantinai, kretietiškas sūris, Raki, svetingi vietiniai, Dievų sala, alyvuogių aliejus, milžiniškos vestuvės. Kad ir kurį iš šių išvardytų žodžių pasakytumėte paklausti, kas šovė į galvą išgirdus minėtosios salos pavadinimą – nei kiek neprašautumėte pro šalį. Kreta – tai sala, kurioje yra ne tik ką pamatyti ir įsiamžinti, bet ir ką paraugauti bei parvežti lauktuvių Lietuvoje jau Jūsų laukiantiems draugams.
Nuostabiausias dalykas Kretoje – gamtos stebuklai
Mano manymu, pačios svarbiausios vietos, kurias reikia pamatyti Kretoje – Gramvousa ir Balos. Balos lagūnoje vanduo mirga nuo žydrų atspalvių – čia susilieja trys jūros. Ne veltui šiame tikrame rojaus kampelyje savo medaus mėnesį praleido princas Čarlzas su princese Diana. Išties puiku tai, kad ekskursiją pradėję Gramvousa saloje, galėsite išvysti buvusį venecijiečių fortą, kur dabar – apleista tvirtovė. Jei tik nebijote pajudėti – būtinai užlipkite stačiais laipteliais į viršų – iš čia atsivers visas pasakiškas Balos lagūnos vaizdas. O ir nuotraukos iš čia bus pritrenkiančios. 🙂
Esate girdėję apie rožinio smėlio paplūdimį? Norite jį pamatyti? Tai taip pat galėsite įgyvendinti nuvykę į šią Graikijos salą. Atvykę į Elafoni paplūdimį, esantį salos vakaruose, galėsite pasigrožėti nuostabiu balto smėlio su rausvais atspalviais paplūdimiu. Turbūt ne vienam kyla klausimas, iš kur gi tas rožinis smėlis. Jis atsiranda iš daugybės mažų suskilusių kriauklyčių. „Natura2000“ tinklas saugo šį paplūdimį dėl jame esančių nykstančių vėžlių ir kitų retų gyvūnų. Taigi, yra griežtai draudžiama iš šios zonos išvežti augalus, gyvūnus ir netgi smėlį – tad jei planavote lauktuvių parsivežti išskirtinio smėlio – to nedarykite.
Vakarų Kretoje, Vouves kaime, netoliese Kolymbario kurorto auga neįtikėtino dydžio ir senumo alyvmedis. Tikslus jo amžius nėra nustatytas, egzistuoja kelios versijos. Pirmoji teigia, kad šiam medžiui gali būti 2000 metų, tačiau archeologai, pagal alyvmedžio šaknų išsidėstymą spėja, kad medžiui ne mažiau kaip 3000 metų. Na, o vienas senųjų alyvmedžių tyrinėtojas tikina, kad medžio amžius turėtų siekti 3500 – 4000 metų. Spėjama, kad tai gali būti pats seniausias alyvmedis! Iš nuotraukos sunku suprasti medžio dydį? Galbūt pagelbės šiek tiek skaičiukų: storiausioje vietoje kamieno perimetras yra 12,5 metro, o vidaus diametras – 4,6 metro. Sunku patikėti, tačiau, nepaisant alyvmedžio amžiaus, jis kasmet žydi ir brandina alyvuoges.
Knoso rūmai istorijos mylėtojų nepaliks abejingų
Tiems, kurių aistra yra istorija, net nereikia aiškinti, kas yra minėtieji Knoso rūmai, o tiems, kas seniai rankose laikė istorijos vadovėlį, priminsiu (o galbūt ir pasakysiu naują dalyką J) – senovėje buvo miestas, pavadinimu Knosas, kurio liekanas ir siūlau aplankyti. Tai buvo Mino civilizacijos sostinė, kuri susikūrė prieš keturis tūkstančius metų ir tapo europinės civilizacijos lopšiu. Tiems, kam istorija labai tolima ir kurie nenori kelių savo atostogų valandų skirti „griuvėsiams“, nepatarčiau įtraukti šio objekto į savo lankomų objektų sąrašą. Kadangi pirmas pusvalandis sudomins, o vėliau tik norėsite greičiau pasiekti savo viešbutį ir kristi į jūrą ar baseiną. Bet jei istorija Jus bent šiek tiek domina, būsite netoliese Knoso rūmų ir jų neaplankysite, grįžę namo, bent vieną vakarą prieš užmiegant tikrai pagalvosite, ar nesuklydote ten neužsukę. Juk ne veltui turistai taip gausiai lanko šį objektą ir nori pamatyti vietą, kur, pasak legendos, gyveno mitologinė būtybė Minotauras (pusiau žmogus, pusiau jautis).
Atrasti Veneciją Kretoje arba aplankyti Chanijos miestelį
Tai, kad Chanija buvo valdoma tiek venecijiečių, tiek turkų atsiliepia šio miesto vaizdui – matomas abiejų tautų palikimas. Mano akimis, ryškesnis yra venecijiečių indėlis, kuris atsispindi spalvotuose nameliuose ir siaurose gatvelėse, kur kiekvienoje iš jų norisi sustoti ir pasidaryti nuotrauką, nes sunku išsirinkti gražiausią. Patartina Chaniją lankyti ne paskubomis, o skirti daugiau laiko, kad neskubėdami galėtumėte pasimėgauti krantinėje verdančiu gyvenimu ir užsukti į labiausiai akį patraukusią kavinukę. Ir dar – apsilankę šiame mieste, kuris yra antras pagal dydį saloje, turėsite galimybę pamatyti Chanijos uosto simbolį – Švyturį. Tik nesitikėkite išvysti milžiniško dydžio švyturio – šis tikrai nėra didelis, tačiau juk ne visada daiktai žavi vien savo masyvumu. Beje, jei kelionės metu atrasite laiko aplankyti šį miestą tik vakare – nieko tokio, naktinė Chanija yra be galo graži!
Ir kaip nelikti pakerėtam vietinių gyventojų svetingumo ir maisto
Dar vienas širdį paperkantis dalykas Kretoje – kretiečių šypsenos, nuoširdumas ir svetingumas. Nors kretiečiai ir yra save tikrai gerbiantys žmonės, tačiau kiti jiems ne mažiau svarbūs. Jie paprasti, vaišingi, ne pinigų vergai.
Atostogaujant Dievų saloje tiesiog būtina apsilankyti tavernoje. Taverna, kurioje lankiausi, yra šeimos verslas, perduodamas iš kartos į kartą (šeimos verslai Kretoje labai populiarūs, saloje įprasta dirbti su visa savo didele šeima). Turbūt nebuvo nė minutėlės, kad tavernos savininkas būtų nesišypsojęs. Įdomu, šypseną jam kėlė gausa turistų užsukusių į jo jaukią kavinukę ar pastarųjų aikčiojimas valgant nuostabius avienos kepsnius. Beje, ragaujant puikų maistą, ne nuodėmė paragauti ir rakės, kuri Kretoje geriama iš mažų stikliukų, viena, be vandens. Taip pat patartina negalvoti apie papildomus kilogramus atostogų metu. Be sąžinės graužimo ragaukite visų vietinių skanėstų, kad vėliau netektų gailėtis, kai apie juos išgirsite iš kitų draugų ar pažįstamų pasakojimų.
Kalbant apie maistą, kurio būtina paragauti ir nepamiršti jo parvežti savo draugams, verta paminėti sūrius, kurie čia gaminami iš ožkų ar avių (arba abiejų kartu) pieno. Skonis tobulas, o jei valgai sūrį kartu su alyvuogėmis – norisi atostogas pratęsti vien dėl maisto. 🙂
Alyvuogių aliejus, neveltui, vadinamas Kretos auksu. Prieš jį perkant, patartina pirmiau aliejaus paragauti (kas ūkiuose ar tavernose yra galima) ir išsirinkti tą, kuris labiausiai pamalonina Jūsų skonio receptorius. Pamėginkite – šiek tiek aliejaus užpilkite ant duonos ir valgykite. Atrodo, kad tai nieko ypatingo? Paragavę įsitikinsite, kad klįstate.
Taigi, jei prieš skaitydami šį tekstuką dar svarstėte apsilankysi Kretoje ar ne, tikiuosi dabar įsitikinote – ši sala įspūdinga ir tikrai turi „kabliuką“, kuris priverčia šią kryptį parekomenduoti ir kitiems. Smagių atostogų Graikijos saloje, neužmirštamų įspūdžių ir skanaus maisto vietinėje tavernoje!
Teksto autorė: Živilė