JORDANIJA
Jordanija – dykumų deimantas. Šalis, kurią trokšta aplankyti tiek istorijos mylėtojai, tiek keliautojai, ieškantys fantastiškų vaizdų. Draugiškumas turistams – vienas iš aplankytos šalies bruožų. Iš visų Arabų šalių Jordanija išsiskiria tuo, jog yra labiausiai europietiška.
Pirmoji stotelė kelionės metu – Amanas – niekada nemieganti Jordanijos sostinė. 4 val skrydžio iš Vilniaus į Amaną ir mes jau oro uoste. Keliaujant po Jordaniją yra būtina viza, kurią galima įsigyti atvykus į oro uostą (40 JOD). Norint sutaupyti, galite internetu įsigyti Jordan Pass ir už vizą mokėti nereikės (būtina sąlyga, kad Jordanijoje išbūtumėte mažiausiai tris naktis (keturias dienas)), taip pat galėsite lankytis šalies žymiausiose vietose nemokamai (apie 40 objektų, iš kurių yra ir Jordanijos pasididžiavimas – Petra). Plačiau: https://www.jordanpass.jo.
Viešbutį pasirinkome Amano senamiestyje, kur pro langus galima gėrėtis romėnų amfiteatru. Pasidėję lagaminus nupėdinom pavakarieniauti į mūsų vairuotojo taip išgirtą vietinį restoraną #Hashemas. Vakarienės metu ragavome vietinius patiekalus, tokius kaip humus, mansaf (ėriukas su jogurtiniu padažu), falafeliai (iš avižirnių arba pupų miltų padaryti rutuliukai ir kepti aliejuje). Vakarienė atsėjo tik 5 JOD. tikrai rekomenduoju ir skanu ir nebrangu.
Išaušus naujai dienai skubėjome tyrinėti romėnų amfiteatrą. Tai tik vienas iš lankomų objektų, kuriuos mums gali pasiūlyti Amanas. Šiandieniniame Amane gyvena apie keturi milijonai gyventojų. Nuo ant kalno stūksančios Amano citadelės atsiveria miesto panorama; sakoma, citadelę su miestu jungė slapti požeminiai tuneliai. Amano citadelė mena Romos imperijos valdymo metus, kai čia maždaug II a. m.e. buvo pastatyta šventykla Herakliui.
Aplankę Amano citadelę vykome į senovinį miestą – šiandieninį Džerašą. Tai antikinis miestas, įsikūręs šiaurinėje Jordanijos dalyje, kuriame persipina graikų, romėnų ir Rytų arabų kultūros. Džarašas didžiuojasi Dzeuso ir Artemidės šventyklomis, išlikusiomis senovinėmis kolonomis, teatrais, pirtimis, arkomis, gynybinių sienų liekanomis ir visu įspūdingu istoriniu palikimu! Tai vienas geriausiai išsilaikiusių antikos miestų visame pasaulyje. Džarašas man padarė labai didelį įspūdį. Tiesa įėjimas su Jordan Pass nemokamas, kitu atveju kaina 10 JOD.
Išaušus rytui pajudėjom link šventos vietos – Jordano upės, kuri teka Sirijoje, Izraelyje ir Jordanijoje. Jos bendras ilgis – 330 km, o jos žemupiu eina Izraelio -Jordanijos siena.
Jordano upė prateka Galilėjos ežerą ir neša savo vandenis į Negyvąją jūrą. Šioje upėje Jonas Krikštytojas krikštydavęs žydus, čia jis pakrikštijo ir Jėzų. Šią žemės vietą šventa laiko tiek krikščionys, tiek žydai, tiek musulmonai. Visi norintys gali vietoje įsigyti baltą rūbą ir pasikrikštyti. Mes šių apeigų atlikti nedrįsome, tad patraukėm lik Nebo kalno, iki kurio 30 min kelio. Nuo šio kalno Mozė pagaliau, po keturiasdešimties metų vaikščiojimo po dykumą, pažvelgė į Pažadėtąją žemę, bet į ją taip ir neįžengė. Viešpats leido Mozei pamatyti visą Pažadėtąją žemę tik iš toli. Manoma, kad Mozė palaidotas kažkur Nebo kalne.
Na ir pagaliau užtarnautas poilsis prie Negyvosios jūros. Pramogos, poilsis ir maudynės mūsų viešbutyje, kadangi viešbutis ant jūros kranto. Popietę nusprendėm praleisti būtent čia ir pasilepinti Negyvosios jūros malonumais.
Negyvoji jūra taip vadinama todėl, kad joje niekas negyvena. Na, beveik niekas, tik apie 70 rūšių bakterijų, taigi prie Negyvosios jūros pastebimos tik dvi gyvybės formos: bakterijos ir mes, turistai 🙄😉 Iš tiesų, tai yra ežeras, neturintis susisiekimo su vandenynų – pats giliausias druskingas ežeras Žemėje.
Drąsiai galiu teigti, Jordanija – graži šalis su paslaugiais žmonėmis. Gamta nuostabi – raudoni kalnai, negyvosios jūros peizažai besidriekiantys įspūdingu keliu link Petros. Viena iš kelionės dienų praturtinta pramogomis karštosios upės versmėse, kur temperatūra siekia 60 C. Taip pat labai sužavėjo laukiniai Negyvosios jūros paplūdimiai. Aplankius paplūdimius skubėjom dar tą pačią dieną aplankyti mažąją Petrą. Važiuodami šilko keliu, apie kurį mūsiškiai turistai žino mažai, sutikome kupranugarių kaimenes. Ne vieną ir ne dvi, o tikrai daug. Tai šiek tiek priminė Keniją, tik aišku, liūtų čia nesutikome. 😁😁 Šilko kelio niekur nėra pažymėta, navigacijoje jį rodo kaip bekelę. Mums labai pasisekė su vairuotoju – jis ne tik vairuotojas, bet ir gidas. Tikrai puikiai išmano savo darbą. Ryte mus pasitikdavo su vietiniais pyragais bei geriamu vandeniu. Wi-fi nemokamai! Trumpai tariant, viskas aukštame lygyje.
Vakarą vainikavo naktinė Petra. Būtent šiuo paros laiku atsiskleidžia visa miesto magija. Naktinė programa susideda iš žvakių degimo ceremonijos, muzikos ir istorijų pasakojimo. Pamatyti naktinę Petrą buvo viena iš mano svajonių. ♥️♥️
Išaušus rytui Petroje mus pasitiko lietus. 8 val mes jau buvome prie įėjimo į Petrą. Rožinės ir raudonos spalvų miestas Petra užburia įspūdingais uolose iškirstais nekropoliais (senovinėmis laidojimo vietomis), kurių bene žymiausias – Al Khazna arba vadinamasis Iždas. Savo didybe stebina vienuolynas, yra teatras, kuriame telpa 4 tūkst. žiūrovų, o akys nepaliauja klaidžioti ir gėrėtis kadaise įspūdingo miesto liekanomis. Vaizdai atimantys žadą – nors ir lijo lietus, bet Petra mano akimis išliks kaip vienas iš gražiausių mano matytų pasaulio stebuklų.
Po pasivaikščiojimų Petroje mūsų jau laukė vietinės šeimininkės paruoštas palestiniečių patiekalas Makliuba, kas iš arabų kalbos išvertus reiškia „aukštyn kojom“. Šis patiekalas yra populiarus arabų šalyse. Ryžių ir daržovių troškinys su vištiena, bulvėmis, brokoliais ir makaronais. Sočiais pilvais mūsų linksma kompanija pajudėjo link Akabos. Ten laukė kelios dienos poilsio prie Raudonosios jūros. Dvi valandos ir mes jau buvome savo laikinuose namuose. Išsirinkome puikų viešbutį ant jūros kranto #Inercontinentalaqaba. Puikus 5 žvaigždučių viešbutis miesto centre. Čia nusprendėm pasibūti pora dienų. I mėgautis raudonosios jūros teikiamais malonumais.
Dar vienas prieš kelionę išsikeltas tikslas lankantis Jordanijoje – aplankyti Wadi Rum. Po keletos dienų poilsio Akaboje pasileidom į 4 val. trukmės kelionę su džipais po neaprėpiamą dykumą su vaizdais, nei kiek nenusileidžiančiais Amerikos kanjonams.
Gėrėjomis gamtos ir dykumos teikiamais peizažais. Dykuma yra mėgstama kino industrijos. Čia buvo filmuojama: Marsietis, Paskutinė diena Marse, Prometėjas, Transformeriai ir kt. Wadi Rum garsėja savo nuostabaus grožio saulėlydžiais, kurie priverčia pasijusti lyg mėnulyje. O pati populiariausia pramoga, tai nakvynė dykumoje esančiose palapinėse – jų yra pagal norus ir galimybes, nuo labai kuklių iki galėtinai prabangių. Palydėję saulę grįžome į palapines. 😉 Kur mūsų laukė vakarienė.
Vakarienė prasidėjo nuo bedujinų ritualo – maisto kasimo iš žemės. Į karštą smėlį ant kaitrių žarijų kelios valandos iki vakarienės buvo įkastas uždaras metalinis indas su bulvėmis ir vištiena, aviena ir daug įvairių daržovių. Tai buvo pati skaniausia vakarienė kelionės metu. Po jos sėdėjom prie laužo ir stebėjom žvaigždėtą dangų ilgai šnekučiuodamiesi ir dalindamiesi kelionės įspūdžiais. ši kelionė dar ilgai išliks mano atmintį. O kas dvejoja ar vykti , drąsiai sakau TAIP. Jordanija – viena tų šalių, kur kelionių troškulį gali numalšinti skirtingų pomėgių turistai: vieniems užteks poilsio prie Negyvosios jūros, kiti po kelias paras praleidžia Vadi Rume stebėdami, kaip keičiasi dykumos spalvos, dar kitus užburia vienas iš septynių naujųjų pasaulio. stebuklų Petra.
Teksto autorė: Ingrida