EGIPTAS

Ištisus metus šiluma lepinantis ir maudynes jūroje garantuojantis Egiptas. Savaitė turistų pamiltoje Afrikos šalyje padovanojo ne tik puikų poilsį ir nuostabų laiką, bet ir neužmirštamas emocijas, pažintį su kitokia savo gyventojų kultūra bei namo parsivežtus ir ilgam atmintyje išliksiančius saulėtus prisiminimus.  

Ne paslaptis, kad sausis ir Egipte yra sausis. Savaime suprantama, kailinių ten žiemos mėnesiais tikrai neprireikia, tačiau nuvykus gali pasitikti ne tik saulė, bet ir vėjas, kaip kad pasitaikė man ir mano kelionės draugams. Pora pirmų dienų, nors ir buvo šiltos, tačiau plaukus šiek tiek net ir dienos metu vėjas padraikė. 🙂

Taigi, pirmoji diena – adaptacija naujoje vietoje. Kelionė autobusu iki viešbučio nors ir ne ilga, tačiau pilna aikščiojimų su tokiomis pastabomis: „Jūs matot, kaip jie vairuoja?“, „O Dieve, kur jis eina? Juk jį partrenks“ arba „Žiūrėkit, kiek jų sėdi tos gatve važiuojančios mašinos bagažinėje“. Pirmąją dieną eismas tikrai kėlė milžinišką nuostabą, tačiau kasdien vaizdas gatvėje tapo įprastesniu ir ilgai netrukus jau mažai stebino nuolatinis pypsėjimas (juk o kaip kitaip??) ir pasitaikantis automobilio važiavimas prieš eismą (juk taip greičiau…).

Vos įžengus į viešbutį supratau – papuoliau į man skirtą vietą, iš kurios, ko gero, bus sunku išvykti. Iš karto pasitinka ne tik stilinga ir akiai miela aplinka bei bohemiškas viešbučio dizainas, bet ir nepriekaištingas personalas – nuoširdžiai besišypsantis ir sakantis „Welcome Home“. Gavus kambarį, kurio interjeras toks, kokio būtent man ir norėjosi ir šiek tiek labiau pažinus viešbučio teritoriją, pradėjau gyventi „MERAKI“ ritmu – viską daryti su begaliniu atsidavimu ir džiaugtis tuo, ką darai.

Sekanti, arba antroji, kelionės diena buvo skiriama pažinčiai su pačia Hurgada, aplankyti žymiausi objektai. Nuvykus į New Marina prieplauką, galima pamanyti, kad pakliuvai į visai kitą miestą – viskas tvarkinga, gražu (kitaip nei pačioje Hurgadoje, kuri stulbinančia tvarka tikrai nepasižymi); čia išsidėstę jaukios kavinukės, restoranai, kviečiantys nors trumpam prisėsti, išgerti kavos ir pasigrožėti mažomis jachtomis. Tik, žinoma, ir čia neišvengsite egiptiečių, kurie įnirtingai bandys Jus pasikviesti į savo kavinę.

Sekantis taškas – žuvies turgus, kuriame galima išsirinkti norimą žuvį, įsigyti ir paprašyti, kad vietoje ją iškeptų. Nemeluosiu, kad ir kokios ryškiaspalvės jūros gyventojos buvo, noro bent vieną iš jų paragauti nekilo – higienos trūkumas padarė savo. 🙂 Kiti sustojimai – didžiausioji jų mečetė, Koptų bažnyčia bei vaisių ir daržovių turgus. Kuo jau kuo, bet vaisių skoniu šalis tikrai gali pasigirti.

Trečiosios dienos planas – safaris. Tai ekskursija, kuri patiks ne tik adrenalino ir nuotykių mėgėjams. Ši diena buvo pilna „veiksmo“ ir kupina be proto gerų emocijų. Viskas prasidėjo nuo pasivažinėjimo keturračiais, po kurio rūbai buvo padengti dykumos smėliu. Tačiau nusikratyti jo tikrai nevertėjo, nes po keturračių buvo bagių eilė – dar viena atrakcija, kuri bent jau man turbūt sukėlė daugiau adrenalino nei pirmoji. Po pietų džipu keliavome į Beduinų kaimelį. Čia turėjome galimybę nors lengvai susipažinti su vietinių buitimi ir kasdienybe. Čia galėjau įgyvendinti vieną savo didžiausių norų, kurį turėjau prieš keliaudama į Egiptą, pajodinėti kupranugariu. Beduinų kaimelyje taip pat ragavome vietinių moterų kepamų plonų plonų ir trapių blynų bei atsigėrėme gardžios beduinų arbatos. Sugrįžus į visų tos dienos pramogų pradinį tašką, nusivilti, kad viskas jau baigėsi, neteko. Mūsų dar laukė nacionaliniai šokiai ir pasirodymai, kuriuos ne tik stebėjome, bet ir patys buvome pakviesti prisijungti ir pajudėti.

O girdėjote, kad Egipte galima atrasti Maldyvus? Taip taip, tai garsioji ir turistų taip gausiai lankoma Orange Bay sala. Tiesa, diena šiai išvykai pasitaikė ne kokia – pučiantis nors ir ne itin stiprus vėjukas kartais truputį apkartindavo plaukimą laivu, tačiau fantastiškos jūros vaizdai viską atpirko. Nuplaukus į salą galėjau įsitikinti, kad sala su Maldyvais lyginama ne be priežasties. Jūroje esančios sūpynės, hamakas, staliukai, kėdės – visa tai priminė pasaką. Jūros grožį nupasakoti labai sunku – tai būtina pamatyti. Saloje praleistos pora valandų atrodė kaip 15 minučių. Norėjosi ten pabūti dar ir dar – pamėginti kuo daugiau tobulų vaizdų įrašyti savo galvoje, kuo daugiau vaizdų įsiamžinti, nes nors ir tikiesi, kad ten dar sugrįši, bet juk ar yra tokių, kurie skubėtų ištrūkti iš rojaus?

Plaukimas iš Orange Bay salos atgal užtruko gerokai ilgiau – išplaukus iš vienos gražiausių kada nors gyvenime aplankytų vietų visi norintys turėjome galimybę išmėginti paviršinį nardymą ir išvysti nuostabų povandeninį pasaulį.

Penktoji puikiosios kelionės diena. Na ir kokia gi kelionė į Egiptą, jei grįžęs artimiesiems negalėti pasakyti, jog matei vieną iš septynių pasaulio stebuklų? Kelionė iki Kairo netrumpa – jos trukmė priklauso ir nuo to, kurioje Hurgados vietoje yra Tavo viešbutis; būtent mums kelionė pirmyn truko apie 6 valandas. Kadangi iš viešbučio mus pasiėmė 2 valandą nakties, tad tikrai autobuse nebuvo sunku užmigti – taip ir kelionė neprailgo, o ir poilsis ne pro šalį. 🙂 Kam autobuse miegoti sekasi sunkiai, spėju, kelionė nebūtų itin lengva… Nuvykus į didžiausią ne tik šalies, bet ir visos šiaurės Afrikos miestą Kairą pirmiausia aplankėme jo Nacionalinį muziejų, turėjome galimybę pasiplaukioti Nilu bei susipažinome su papiruso gamyba. Pats  miestas nustebino savo kontrastais – štai matai milžiniškus, šiuolaikiškus statinius, prabangius viešbučius, o štai nedaug pavažiavus matai kvartalus, kuriuose gyvena skurdžiai besiverčiantys žmonės ir vietinius, gatvėmis važiuojančius arkliais.

Papietavus vietiniame restorane laukė įsimintiniausia ir labiausia laukta ekskursijos dalis – apsilankymas prie piramidžių ir Didžiojo Sfinkso. Gali kilti klausimas – ar verta tiek kelio belstis vien dėl to, kad pamatytum statinį iš akmens luitų, kurių vidutinis svoris 2,5 tonos? Nuoširdus atsakymas – tikrai taip, vienareikšmiškai verta išvysti piramidžių didybę! Ne be reikalo tai vienas iš pasaulio stebuklų – vaizdas įspūdingas, o laikas prie piramidžių tiesiog praskrieja.

Likusios dvi atostogų dienos buvo skirtos ramesniam ir pasyvesniam poilsiui. Juk smagu sausio mėnesį, kuomet gimtojoje šalyje, iš kurios atvykai, visi vaikšto su storomis striukėmis ir šalikais, gulėti prie jūros, džiaugtis saule ir reguliariai įbristi į jūrą atsigaivinti.

Paskutiniąją, kelionės namo dieną atsikėliau su lengvu liūdesiu – nors ir savaitė buvo viena geriausių gyvenime ir pilna įspūdžių bei geriausių emocijų, tačiau nesinorėjo palikti šalies, kurioje atrodė dar tiek neatrasta ir dar tiek nepamatyta. Savaitė laiko – tikrai nepakankamas periodas išvysti viską, ką Egiptas turi gražiausio. Net išeiti iš viešbučio kambario buvo sunku – per savaitę laiko ši kerinti vieta tapo lyg antrais namais. Bet kelionę namo džiugino mintis ir tikslas: „Aš čia dar būtinai sugrįšiu!“

Teksto autorė: Živilė