BALIS
Mano pirma pažintis su Indonezija. Balis beribis džiaugsmo pojūtis, pilnatvės jausmas ir ryšis su gamta. Nei vieno iš jų negalima paliesti, tačiau tokie dalykai ir yra vertingiausi. Pirma diena pilna įspūdžių kuriais dalinuosi su Jumis mielieji ♥️
Ryte papusryčiavę patraukėm link paplūdimių. Tikslas buvo aplankyti tris paplūdimius, šventyklą Tahak lot ir Kuta miestą.
Vairuotojas vardu Supri 11:00 jau mūsų laukė. Pirmas paplūdimys – tobulasis Sulubak Beach. Reikia nusileisti stačiais laiptukais esančiais oloje. Vanduo žydras, gaivinantis. Kiek pabuvę patraukėm į Blue point, iš kurio atsiveria nuostabus vaizdas ir Infinity pool. Jei bare ką nors perki – baseinas nemokamai. Karštis 34 bei 90% drėgmė, tad nusprendėm pasiimti vaisių kokteilių ir pasilepinti puikiame baseine su vaizdu į Indijos vandenyną. Viskas čia tobula. Atgaiva kūnui ir palaima akims. Labai rekomenduoju. Na ką, planuose dar vienas Padang padang paplūdimys ir mes jau čia.
Paganę akis vykstame gėrėtis magišku saulėlydžiu Pura Tanah Lot („Pura“ reiškia šventyklą Baličiuose). Tai yra viena iš labiausiai žinomų Balio šventyklų, nes jos įspūdingas pajūrio vaizdas. Akmeninė sala turi ypatingą žavesį potvynių ir atoslūgių metu. Gyventojams tai viena iš švenčiausių vietų visame Balyje. Kiekvieną vakarą turistai iš Kutos, Legiano ir Sanuro patenka į kelią per labirintą iš juostų, išdėstytų suvenyrų pardavėjais, kad pamatytų saulę, esančią už šventyklos. „Pura Tanah Lot“ buvo pastatyta XVI a. pradžioje ir manoma, kad ji įkvėpė kunigą Nirarthą, kuris paprašė vietinių žvejų pastatyti čia šventyklą. I ♥️ Bali. Kuta liko kitai dienai.
SEKUMPUL KRIOKLIAI – JATILUWIH RYŽIŲ TERASOS.
Papusryčiavę viešbutyje, gana anksti išvykome prie Sekumpul krioklių, kurie laikomi vienais gražiausių Balyje. Džiunglėmis keliavome iki upės vagos. Nors Balyje lankomiausi Git Git kriokliai, mes pasirinkome šį mažai turistų lankomą Sekumpul krioklį ir neapsirikome. Jei jau atvažiavom, reikia ir išsimaudyti. Jausmas nenusakomas! Rekomenduoju palysti po šaltu dušu – adrenalino kiekis garantuotas. Po 400 stačių laiptelių tai nereali atgaiva kūnui.
Einat džiunglėmis yra galimybė pasisupti supynėmis į ryžių laukus.
Sekantis mūsų objektas – pati seniausia šios šalies šventykla Pura Ulun Danu Batur. Ši šventykla skirta gyvybę teikiančiam ežero vandeniui, maitinančiam visa, kas gyva. Po ramaus pasibuvimo patraukėm į ryžių laukus. Visa gamta čia nereali. Spalvos tokios ryškios ir intensyvios, kad net nepasigendu, jog Photoshop’o kompiuteryje neturiu ? Man ryžių laukai tikrai yra kažkas labai labai gražaus. Galėčiau ilgai medituoti bežiūrint į juos. Nors lietus maloniai gaivino, bet tai nesutrukdė gėrėtis nuostabiu peizažu. Na ką, šiaurės Balis įveiktas. Diena buvo įspūdinga.
Laikinai palikome Kutos miestą, linksmybes, paplūdimius ir pajudėjom į salos vidurį. Pirmas mūsų sustojimas buvo Pura Taman Ayun šventykla. Mūsų akys turbūt jau pamažu pripranta prie kiek neįprastų mums šventyklų, tad jau ženkliai mažiau aikčiojam.
Ubud miestelis – be menkiausios abejonės turėtų būti Jūsų kelionės sąraše. Jame tiek daug senosios kultūros, papročių, tradicijų, religijos, kad atrodo neįtikėtina, jog tai apskritai įmanoma gausiai vakariečių lankomoje saloje. Kas svarbiausia – visa tai ne dėl turistų akių. Visa tai tikra ? Man Ubud atrodė tarsi miestas – šventykla. Kiekvienas kiemas ar namas yra tarsi šventykla. Beja, Balyje jų yra daugiau nei milijonas. Pačiame miesto centre aplankome Saraswati šventyklą, kuri apsupta nepaprasto grožio tevenikiais, kuriuose žydi gausybė lotosų. Šioje šventykloje vakarais taip pat vyksta tradiciniai Balio šokių pasirodymai. Išėjus į gatvę ir apsidairius visur matai žmones, kasdieniame gyvenime dėvinčius tradicinius rūbus. Moterys ant galvos neša pintines vaisių, besimeldžiančios merginos dėlioja prie šventyklų gėlių vainikėlius… O kur dar kvapas… Visas miestas dvelkia smilkalais. Ir ne tokiais kaip katalikų bažnyčioj, kur kunigui praėjus norisi užsikimšti nosį, kol silpna nepasidarė, o skaniai kvepiančiais smilkalais, uždegtais tarp gėlių. Tokie miesteliai – atgaiva sielai.
Pasivaikščiojus po Ubud centrą, papietavus, patraukėm į beždžionių mišką. Ubud beždžionių miške pastarųjų gyvena nei daug, nei mažai – apie 600 makakų. Baliečių kultūroje šie gyvūnai yra labai gerbiami. Nuo senų senovės jie nuolat minimi įvairiose sakmėse. Prieš eidama tikėjausi, kad jos gali būti įkyrios, piktos, bandyti pulti… Bet jos tokios mielos, kad labai smagiai pusdienis prabėgo stebint ir fotografuojant tuos draugiškus gyvūnėlius. Šiame parke beždžionės gyvena laisvėje, bendrauja su žmonėmis (gali jums ant pečių atsisėsti), taip pat jas galite maitinti ten įsigytais bananais.
Diena prabėgo akimirksniu. O mūsų jau laukė puikus viešbutis džiunglėse. Būtinai rekomenduoju pasiimti bent naktį tokioje aplinkoje. Tai kažkas wooow ♥️ Mes apsitojome Jananta resort – ramybės oazė. Viešbutis siūlo daug paslaugų. Viena iš jų – „Campuhan rich walk“. Taip pat rekomenduojame užsisakyti pusryčius baseine, jie kainuoja apie 15 Eur. Pabūti bent porą dienų viešbutyje ir pasimėgauti masažais ir jogos užsiėmimais tikrai verta.
Išaušo puikus rytas. Mūsų jau laukia vairuotojas žadantis daug nuotykių Bali swing parke. Sakoma, jeigu jums neteko suptis Balyje ant dangų siekiančių supynių, praktiškai nebuvote Balyje! Tik įsivaizduokite: lengvas vėjas, tolumoje švytintys kriokliai, džiunglės… tai sieloje pažadina nuotykius! Adrenalino dozė garantuota…uhuuu…
Mūsų kelionė tęsiasi. Aplankėme vienas žymiausių trio Balio salų. Gili Air, Gili Trawangan ir Gili Meno. Šios trys salos garsios neapsakomais paplūdimiais, todėl nenuostabu, kad „Gili Trawangan “ yra viena iš mėgstamiausių turistinių vietų. Čia nardytojų rojus. Galima išvysti vėžlių. Ir mums pasisekė juos pamatyti! Vanduo čia tobulo grožio. Oi, aš gi nepaminėjau, kad Gili Trawangan nėra jokio motorizuoto eismo ir asfaltuotų kelių! Visas eismas vyksta tik pėsčiomis, dviračiais ir arkliukais. Gili Meno sala iš vis mažutė, mes ją apėjom per pora valandų su pasisupimais, pasiplaukiojimais, gėrėdamiesi nuostabiais vaizdais. Kai kur pasirodė, jog trūksta tvarkos, bet tai juk Indonezija ir jiems tai natūralu. Kai vienas Balietis pavaišino mus vaisiais ir paklausus kur išmesti banano žievę, atsakė meskite teisiok čia, pas mus galioja dėsnis „iš gamtos į gamtą“.
Trawangan saloje pasilikome nakčiai. Apsistojome puikiame šeimos viešbutyje LITTLE Coco. Autentiškas viešbutis, labai jaukus. Rekomenduoju. Kaina juokinga – 10 eurų. Para asmeniui su pusryčiais.
Papusryčiavę išsinuomojome dviračius ir nusprendėme apvažiuoti Trawangan salą. Mums tai atsėjo 40.000 rupijų už vieną dviratį.
Gili Trawangan pati didžiausia ir labiausiai pašėlusi sala. Be abejonės čia renkasi didžiausi vakarėlių liūtai. Gausybė kavinukių, barų ir restoranėlių nepastebimai įtrauks į gyvo garso koncertus ar ugninius šokius aplink laužą iki paryčių. Norint pasižvalgyti iš aukščiau, būtina užlipti ant saloje esančios kalvos viršūnės, čia atsiveria panorama į visas salas ir Lomboko pakrantę. Mėgstantiems maistą, jūrų gėrybių asortimentas itin didelis, o norint pajusti vietinę atmosferą, vakare galima aplankyti vietinį naktinį turgelį. Pasirinktą žuvį ar jūros gėrybę iškepa prie akių, o troškulį siūloma gesinti atvėsintu alumi. Ypatingai gražiai šalia pagrindinių salos takelių atrodo mediniai arba bambukiniai namukai, dengti džiovintais palmių lapais. Saloje klesti vakarėliai, todėl ši vieta puikiai tiks norintiems šokių, pokalbių ir naujų pažinčių.
Pasibuvę salose pora dienų, mums jų pritrūko. Rekomenuoduoju bent tris pilnas dienas praleisti čia. Išvykome į rytų Balį. Kiekviena diena pilna įspūdžių, vaizdai vienas už kitą gražesni. Rytų Balis įspūdingas šventyklomis ir rūmais.
Nuvykome į beprotiškai įspūdingą šventyklą – Pura Lempuyang, taip pat aplankėme dvejus žavingus vandens rūmus – Tirta Gangga ir Taman Ujung. Visos kelionės metu oras mus lepino. Tad negalime pykti, jok būnant Lempuyang šventykloje mus užpuolė liūtis. Palaukę gerą valandą supratom, kad lietus čia užsuko ilgam.
Gera valanda ir mes jau naujuose savo namuose. Šį kartą vaizdai mus lepina Agungo ugnikalniu ir ryžių terasom.
Taip prasideda rytas. Balyje 6:30. Saulė pasislėpusi už Agung ugnikalnio. Ryžių Terasos susilieja su tolumoje stovinčiu kalnų. Saulėtekį stebime iš mūsų balkono ♥️ o kur dar garsai Gaila, kad negaliu Jums jų perteikti.
Žmonės tiki, kad šis ugnikalnis yra mistinio kalno Mount Menu kopija, kuris yra centrinė visatos dalis. Taip pat tikima, kad iš čia nusileidžia Dievai. Nors jis buvo išsiveržęs jau senokai, dūmai iš kraterio karts nuo karto parūksta.
Mūsų planuose dar buvo aplankyti Pura Besakih šventyklą, kuri yra 3000 pėdų aukštyje, šalia Agung ugnikalnio, rytų Balyje. Tai šventyklų kompleksas, turintis 23 atskiras šventyklas, kurios išsidėstę 2 km spindulių. Šventyklos pagrindinė ašis sutampa su ugnikalnio Agung viršūne. 1963 m. ugnikalnis buvo išsiveržęs ir gerokai apgadines šventyklą. Beja, šventykla pastatyta iš lavos akmens. Pasigrožėję šventyklomis patraukėm link Batur ežero. Įsitaisėm jaukioje kavinukėje su nuostabiu panoraminiu vaizdu į ežerą ir Batur kalną. Hmm…pietūs tobuli, vien tik vaizdas vertas milijono. Mūsų kelionė eina į pabaigą. Kiekviena kelionė pateikia savų iššūkių, galimybių bei daugybę pamokų, kurias mes arba ignoruojame, arba išmokstame. ??✈️Tuomet, turbūt kaip ir kiekvienas keliautojas, suvokiu – pasaulis yra daug didesnis ir įvairesnis nei tas, kurį iki šiol pažinojau. See you in Lithuania ♥️ my beautiful city ♥️ The land of the beautiful la-a-adie.
Teksto autorė: Ingrida