Italija – kultūros ir meno lopšys. Šį kartą siūlome Jums kartu pakeliauti po Veneciją, Veroną ir Gardos ežerą.
Kelios valandos ir štai mes jau Venecijos priemiesty. Atskridus į Trevi oro uostą mūsų jau laukė autobusas, kuris veža tiesiai iki Venecijos „Roma“ stoties. Dar 40 min. ir mes Venecijoje. Jau senai svajojau apie šį miestą. Ir aš jį pamilau iš pirmo mūsų susitikimo. Mėgavomės romantiškais pasivaikščiojimais siauromis miesto gatvelėmis, neįsivaizduojame dienos be kavos puodelio jaukiose miesto kavinukėse, o mintys dar ir dabar darbo metu dažnai nukelia prie jūros. Siūlau ir Jums aplankyti Veneciją! Juolab, kad mokslininkai pranašauja, jog 2030 m. Venecijos nebeliks, ją pasiglemš vanduo.
Aplankėme San Marco arba Švento Morkaus Aikštę – pačią gražiausią ir brangiausią vietą Italijoje. Senovėje čia rinkosi turtingi aristokratai gerti egzotiško “jaunystės eliksyro“. Taip buvo vadinama kava. Nuostabu būtų atsidurti XVIII amžiuje, vienoje iš kavinių sutikti Kazanovą, Verdį, Vagnerį ir kitas įžymybes.
Būnant Venecijoje privalai aplankyti biblioteką Libreria Acqua Alta Di Frizzo Luigi – ko gero vieną iš originaliausių pasaulyje. Knygos išdėstytos šioje šiek tiek keistoje Venecijos vietoje chaotiškai: ant žemės, ant stalų ir net gondoloje ir vonioje. Knygų laiptai, kuriais gali pakilti.
Adresas :Calle Lunga Santa Maria Formosa 5176/B.
Rialo tiltas – tai dar vienas įžymus objektas, primenantis akmeninę arką, kuri sutvirtina dvi Venecijos gatves. Nuo jo atsiveria nuostabus kraštovaizdis, galima grožėtis plaukiančiais laivais, gondolomis ir nuostabia miesto architektūra. Šalia Rialto rasi vietinį turgų pačių šviežiausių jūros gėrybių, galėsi apsilankyti suvenyrų parduotuvėse, bei paskanauti Venecijos virtuvės patiekalų.
Gondolos, venecijietiškos valtys, yra 11 metrų ilgio ir kiekviena sveria apie 600 kg. Jos yra labai manevringos, todėl su jomis elegantiškai susitvarko irkluotojas su vienu irklu. Anksčiau kiekvienas didikas turėjo asmeninę gondolą su irklininku. Jeigu Venecijos respublikos laikais gondola buvo transporto būtinybė, tai šiandien ji yra didelė turistinė atrakcija. Kartais prie gondolų stotelės būdrauja žmogus („ganser“), už arbatpinigius padedantis įlipti ir išlipti. Pasiplaukiojimas gondola kainuoja 80 eurų už pusvalandį. Mes nusprendėm nusipirkti dienos bilietą vandens transportu, kuris kainuoja 20 eur. asmeniui ir galioja 24 val. Su juo sekančią dieną plaukėme į Murano, Burano salas. Mums labai didelį įspūdį paliko Burano sala – tai pasakų miestelis. Ryškiai violetiniai, geltoni, žali, raudoni ir mėlyni namai tarsi spalvotos kaladėlės, išdykusio vaiko rankų surikiuotos netvarkingomis eilėmis. Pasibuvę pasakų miestelyje patraukėm atgal į Veneciją. Dar turim daug ką nuveikti. Palydėti saulėlydį, o jis čia tikrai įspūdingas. Rytoj laukia ne ką mažiau įspūdinga diena Veronoje. Iki susitikimo Veronoje ??
Ryte dar buvome Venecijoje, gera valanda ir greituoju traukiniu mes pasiekėme Veroną. Rytas būtų puikus, jei ne piktas dėdė, kuris mus nubaudė traukinyje. Nusipirkę bilietus jų nepažymėjome. Bilietai kainavo 9,50 eur, o bauda asmeniui 30 eur. Pasijutome kiek apgauti, bet kelionės tai ne apkartino???
Pradėjome susipažinimą su Verona nuo nuostabios dviejų žmonių meilės istorijos, tad apsilankius šiame mieste taip pat būtinai turite aplankyti Džiuljetos namus ir jos įžymųjį balkonelį. Namelio balkone Romeo prisiekė savo amžiną meilę Džiuljetai. Nors pats namukas nedidelis, tačiau jaukus ir būtent dėl nuostabiausios meilės istorijos toks mėgstamas ir lankomas turistų. Greta namo įspūdinga meilės siena, kurioje įsimylėjėliai ir nelaimingos meilės nešėjai dalinasi savo mintimis.
Man didžiausią įspūdį paliko nuo kalno atsiveriantys Adigės upės pakrantės ir miesto vaizdai. Upę iš istorinio Veronos senamiesčio kirtom dailiu akmeniniu tiltu Ponte Pietra ir atsidūrėm tiesiai priešais laiptelius, vedančius į kalvą, ant kurios stovi Šv. Petro rūmai (Castel San Pietro). Nors į pastatus turistai nėra įleidžiami, tačiau nuo kalvos matosi visa gražioji Verona. Tikrai vertėtų nepagailėti laiko ir jėgų apžvelgti visą miestą iš aukštai.
Negaliu nepaminėti įspūdingo Veronos Koliziejaus, kuris yra trečias pagal dydį pasaulyje Romėnų amfitetras. Įsikūręs senamiesčio centre, turi išsaugotas originalias sėdimąsias vietas ir išorės arkas. Jis statytas 30-ame dešimtmetyje, ši struktūra buvo tokios puikios būklės tūkstančius metų. Čia buvo surengta įvairių renginių ir žaidimų, šis didelis amfiteatras talpino per 30 000 žiūrovų. Iki dabar čia vyksta įvairūs koncertai ir renginiai. Verona yra labai šiltas, gražus ir romantiškas miestas, tad nieko keisto, kad turistai jį yra taip pamėgę. Svarbiausia, kad šiame nuostabiame, mažame mieste yra labai daug lankytinų objektų. Rekomenduoju aplankyti šį nuostabų Italijos miestą. Na o mes iš Veronos stoties keliavom link Gardos ežero. Bilietus nusipirkome šį kartą autobusu. Kurie kainavo 3.60 eur. Trukmė apie 1 val. Vėlyvas vakaras ir mes jau savo laikinuose naujuose namuose
Sirmionė – pasakiška ir ideali vieta pabėgti nuo visko. Laikas čia sustoja. Italai Sirmionę vadina Gardos ežeros perlu. Šis miestelis buvo žymus kurortas jau prieš daug šimtmečių, turtuoliai iš didžiųjų Italijos miestų vykdavo čia ilsėtis. Manau ir dabar taip yra. Nes privačios vilos išsidėstę palei ežerą, kur yra nusileidimo aikštelės privatiems lėktuvams. Šis Gardos ežero regionas turtingas šiltaisias požeminiais vandenimis bei SPA centrais. Yra terminių baseinų centras ir pačiame Sirmione miestelyje. Rekomenduoju aplankyti Aquaria Termale kuris yra ant ežero kranto ir vakare palydėti saulę. Vaizdai tobuliiii. Visiškas relax ??
Mes įsikūrėme labai fainam viešbutuke iš kurio atsiveria nuostabūs panoraminiai vaizdai į Gardos ežerą. Viešbutis siūlo nemokamai pasinaudoti dviračių transportu. Taip ir padarėm. Turėjome puikią dieną. Apvažiavome Sirmionę miestuką ir jo apylinkes. Pavaikštinėjome siauromis gatvelėmis, čia labai daug parduotuvėlių, kavinių, barų. Nuostabaus grožio viduramžių pilis, kuri apsupta vandens.
Po pietų patraukėm ežero pakrante link Piechera miestuko. Tai dar vienas viduramžių miestelis, kuris nutolęs nuo Sirmionės apie 8 km. Čia yra Trentino regiono pilis, Scaligero pilis, statyta net XIII a., stūksanti ant vaizdingo Gardo ežero kranto. Reifensteino pilis, statyta XI a. – viena iš geriausiai išsilaikiusių pietų Tirolio pilių. Diena prabėgo greitai, pusiasalis tikrai nuostabaus grožio. Verta aplankyti.
Teksto autorė: Ingrida